Visi anekdotai vaikams

– Mama, mama! Mūsų šuo moka skaičiuoti! – Rimtai? Ir kiek gi jis suskaičiuoja? – Paklausiau, kiek yra du minus du, ir jis nieko nesulojo!

Mokytoja klausia Petriuko: – Petriuk, jeigu kišenėje turi 5 eurus ir išprašai tėčio dar 5 eurų, kiek iš viso turi? – Penkis eurus! – Petriuk, tu visiškai nemoki matematikos... – O jūs, mokytoja, visiškai nepažįstate mano tėčio!

Du ežiai eina per mišką ir pamato kaktusą. Vienas sustoja, ilgai žiūri ir sako: – Broli, ar čia tu?!

Katinas sėdi prie kompiuterio ir labai greitai spaudinėja klavišus. Šeimininkė nustebusi klausia: – Murkli, ką tu čia darai?! – Nieko ypatingo, tiesiog ieškau pelės!

– Tėti, ar tiesa, kad debesys atneša lietų? – Tiesa, sūnau. – O tai kodėl mūsų vonioje lyja, nors debesų nėra? – Todėl, kad vėl pamiršai užsukti čiaupą!

Mokytoja klausia klasės: – Vaikai, kas žino, ar Mėnulis toli nuo mūsų? Petriukas pakelia ranką: – Netoli! Nes vakare jį aiškiai matau pro savo kambario langą, o štai močiutės kaimo – ne!

Dvi voverės sėdi medyje ir stebi praeinantį dramblį. Viena sako kitai: – Žiūrėk, kaip keistai tas šuo atrodo... – Čia ne šuo, čia dramblys! – O koks skirtumas? Svarbiausia – uodega priekyje!

Petriukas grįžta iš mokyklos visas laimingas. – Tėti, šiandien buvau vienintelis, kuris teisingai atsakė į mokytojos klausimą! – Šaunuolis! O koks buvo klausimas? – Mokytoja paklausė: „Kas išdaužė klasės langą?“

– Tėti, o kodėl šunys visada viską uosto? – Nes jie neturi rankų, kad viską paliestų! – Tai kodėl tuomet jie nesinaudoja kojomis? – Kad nenukristų, kol uosto!

Ančiukas ateina į parduotuvę: – Ar turite džiūvėsėlių? – Neturime. Po valandos vėl ateina: – Ar turite džiūvėsėlių? – Juk sakiau, kad neturime! Jei dar kartą paklausi – prikalsiu snapą prie stalo! Po pusvalandžio ančiukas grįžta: – Ar turite vinių? – Ne... – O džiūvėsėlių?

Eina du besmegeniai pavasarį per kiemą. Vienas staiga sustoja ir uosto orą: – Jauti? Kvepia morkomis! Kitas atsisuka: – Nieko nuostabaus, tau morka tiesiai ant nosies!

– Mamyte, ar tiesa, kad žmonės kilo iš beždžionių? – Tiesa, Petriuk. – O tai kodėl mes vis dar neturime uodegų, kad būtų patogiau suptis ant kėdės?

Šuniukas ateina į biblioteką, užsilipa ant kėdės ir sako: – Prašau vienos knygos apie kaulus! Bibliotekininkė nustebusi klausia: – O tu moki skaityti? – Žinoma! Tiesiog skaitydamas garsiai loju!

– Tėti, ar gali man padaryti sumuštinį? – Žinoma! Aprekadabra! Dabar tu – sumuštinis! – Tėti... Aš turėjau omenyje valgyti!

Uodas skrenda namo po pirmojo skrydžio. Tėtis uodas klausia: – Na, kaip praėjo skrydis? – Nuostabiai! Visi žmonės man plojo!

– Petriuk, kodėl tavo šuo taip garsiai loja, kai groji smuiku? – Jis tiesiog bando dainuoti kartu! – O kodėl tu nenustoji groti? – Nes jis dar neišmoko priedainio!

Mokytoja klausia: – Vaikai, koks gyvūnas žiemą miega, turi spyglius ir mėgsta obuolius? Petriukas šaukia: – Ežys! – Šaunuolis, Petriuk! O koks gyvūnas gyvena miške ir turi raudoną uodegą? – Tas pats ežys, tik persirengęs lape!

Du žuvys plaukia vandenyje. Staiga viena atsisuka į kitą ir sako: – Įsivaizduoji, iškrito lietus! Kita nustebusi: – Nerimtai?! Skubam giliau, kad nesušlaptume!

Atsidaro šaldytuvas, o ten sėdi kiškis ir valgo morką. Mergaitė nustebusi klausia: – Kiški, ką tu čia darai?! – Argi čia ne „Šaltupio“ viešbutis?

– Tėti, tėti, žiūrėk! Aš išmokau plaukti! – Šaunuolis! O kur išmokai? – Vandenyje!