Anekdotai apie gyvūnus

– Mama, mama! Mūsų šuo moka skaičiuoti! – Rimtai? Ir kiek gi jis suskaičiuoja? – Paklausiau, kiek yra du minus du, ir jis nieko nesulojo!

Du ežiai eina per mišką ir pamato kaktusą. Vienas sustoja, ilgai žiūri ir sako: – Broli, ar čia tu?!

Katinas sėdi prie kompiuterio ir labai greitai spaudinėja klavišus. Šeimininkė nustebusi klausia: – Murkli, ką tu čia darai?! – Nieko ypatingo, tiesiog ieškau pelės!

Dvi voverės sėdi medyje ir stebi praeinantį dramblį. Viena sako kitai: – Žiūrėk, kaip keistai tas šuo atrodo... – Čia ne šuo, čia dramblys! – O koks skirtumas? Svarbiausia – uodega priekyje!

– Tėti, o kodėl šunys visada viską uosto? – Nes jie neturi rankų, kad viską paliestų! – Tai kodėl tuomet jie nesinaudoja kojomis? – Kad nenukristų, kol uosto!

Ančiukas ateina į parduotuvę: – Ar turite džiūvėsėlių? – Neturime. Po valandos vėl ateina: – Ar turite džiūvėsėlių? – Juk sakiau, kad neturime! Jei dar kartą paklausi – prikalsiu snapą prie stalo! Po pusvalandžio ančiukas grįžta: – Ar turite vinių? – Ne... – O džiūvėsėlių?

– Mamyte, ar tiesa, kad žmonės kilo iš beždžionių? – Tiesa, Petriuk. – O tai kodėl mes vis dar neturime uodegų, kad būtų patogiau suptis ant kėdės?

Šuniukas ateina į biblioteką, užsilipa ant kėdės ir sako: – Prašau vienos knygos apie kaulus! Bibliotekininkė nustebusi klausia: – O tu moki skaityti? – Žinoma! Tiesiog skaitydamas garsiai loju!

Uodas skrenda namo po pirmojo skrydžio. Tėtis uodas klausia: – Na, kaip praėjo skrydis? – Nuostabiai! Visi žmonės man plojo!

– Petriuk, kodėl tavo šuo taip garsiai loja, kai groji smuiku? – Jis tiesiog bando dainuoti kartu! – O kodėl tu nenustoji groti? – Nes jis dar neišmoko priedainio!

Du žuvys plaukia vandenyje. Staiga viena atsisuka į kitą ir sako: – Įsivaizduoji, iškrito lietus! Kita nustebusi: – Nerimtai?! Skubam giliau, kad nesušlaptume!

Atsidaro šaldytuvas, o ten sėdi kiškis ir valgo morką. Mergaitė nustebusi klausia: – Kiški, ką tu čia darai?! – Argi čia ne „Šaltupio“ viešbutis?

Ateina vilkas pievoje prie avies ir sako: – Aš tave suvalgysiu! Avis ramiai atsako: – O tu turi leidimą iš miško karaliaus liūto? – Neturiu... – Tai eik, atsinešk, ir tada pakalbėsim! Vilkas nubėga, o avis mąsto: „Gera būti protingai – kol jis grįš, aš jau būsiu kitoje tvoroje!“

Dramblys ir skruzdėlė žaidžia slėpynių. Skruzdėlė sako: – Drambly, tu ieškai! Tik uždenk akis ir nesipriešink! Dramblys užsidengia akis, suskaičiuoja iki dešimties ir sako: – Einu ieškoti! O skruzdėlė iš už žolės stiebo šaukia: – Nežiūrėk, aš dar nepasislėpiau!

Dvi varlės sėdi ant lelijos lapo ir stebi musę. Viena sako: – Žiūrėk, kaip skaniai skrenda! Kita atsako: – Tai ko lauki? Užsisakyk į namus!

Šuo ir katinas žiūri televizorių. Šuo sako: – Žiūrėk, koks protingas šuo filme! Katinas pasiima pultelį: – Aha, bet valdymo pultelį vis tiek laikau aš.

Sraigė bėga iš miško. Lapė jos klausia: – Sraige, ko taip skubi? – Į mišką atvažiavo mokesčių inspektoriai! Aš turiu namą, mano vyras turi namą, vaikai turi namus... Lapė išsigąsta ir taip pat pradeda bėgti. Pasiveja beždžionę. Beždžionė klausia: – Lape, ko bėgi? – Tai kad mokesčiai! Aš turiu kailinius, vyras turi kailinius... Beždžionė irgi duoda į kojas. Bėga, bėga, sustoja ir mąsto: „O ko aš bėgu? Aš juk nuoga varguolė!“

Ateina lokys į vaistinę ir sako: – Duokite man vaistų nuo kosulio! Vaistininkas klausia: – Su sirupu ar tabletėmis? – Man jokio skirtumo, svarbu, kad bitės neišgirstų, kai kopinėsiu medų!

Du bebravaikiai stebi statybininkus, kuriančius tiltą. Vienas sako kitam: – Žiūrėk, kiek darbo žmonės įdeda... O juk galėjo tiesiog nugriauti kelis medžius!

Paršelis klausia mamos kiaulės: – Mama, o kodėl mūsų uodegos tokios susuktos? – Kad kitiems būtų smagiau mus atpažinti iš nugaros!